- pravardžioti
- prãvardžioti, -ioja, -iojo Žsl, Brs; Lex111, R109, KBII194 žr. pravardžiuoti: Pats kilęs anuomet iš mužikų, pravardžioja lietuvius kamais, galvijais Blv. Nepravardžiokit vardelį, dar aš ne tamstos martelė LTR(Nmk). | refl.: Kad griežė su votagu par apkaklę, tai žinos neprãvradžioties! Užv. Neprãvradžiokias, snargliau, – dantų nesurinksi! Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.